- pramintis
- praminti̇̀s dkt.
.
pramintis
Look at other dictionaries:
pramintis — pramintìs sf. (3b) 1. BŽ445 išgalvotas vardas, pravardė: Iš pramintiẽs jį vadina Papšiu, ė jo tikra pavardė Gaidelis Ml. Pakulų prikištą zuikį dovanojęs kuniguo, dėl to ir pramintį gavęs pakulzuikis Ggr. Visokių praminčių yr po svietą, puikių… … Dictionary of the Lithuanian Language
